Poeto Vytauto Mačernio takais

Rugsėjo 25 d. 8b ir 8c klasės vyko į Žemaičių Kalvariją ir Šarnelę, kur keliavo V. Mačernio takais. Taip buvo suplanuota netradicinė lietuvių k. ir literatūros pamoka...

Gidas Bronius Kleinauskis mūsų jau laukė V. Mačernio muziejuje, tad savo literatūrinę kelionę pradėjome klausydamiesi pačių įdomiausių istorijų apie kūrėjo vaikystę, nelaimingą meilę ir tragišką jo žūtį besibaigiant karui. Atsitiktinė sviedinio skeveldra jauną poetą pražudė 1944 m. spalio 7 d. Laikėme rankose ir tą dieną žūties vietoje prie koplyčios rastą skeveldrą - sunkų metalo gabalą... Ar ši, ar kita - nieks jau nežino - atėmė poetui gyvybę... Sustojome prie koplyčios - gidas perskaitė paskutinį poeto eilėraštį - graudulingą ir sunkų - parašytą žūties dienos rytą, o po to Gyvybės keliu per Žemaičių Kalvariją, žvalgydamiesi į koplyčias, patraukėme į Šarnelę.

Savo istorinį herbą turinti Šarnelė - gatvinis kaimas, kur anot V. Mačernio, kairėj pusėj gyvenę „baguotėje“ (prie šių save priskyręs poetas), o dešinėj - „biednėje“. Padavimai mini ir kunigaikštį Šarnį... Pravažiavę Šarnelės ežerą, kur poetas mėgdavęs plaukioti valtele, įsukome į vieškelį, vadinamą Pasaulio tautų teisuolių gatve. Gidas pasidalijo pasakojimais apie kaime išgelbėtus žydų gyvenimus. Jų- beveik penkios dešimtys... „Stiprus psichologiškai sunkiais pokario laikais buvęs šis kaimas“, - mintijo mūsų gidas. Istorijos skriejo viena po kitos.

Ruduo - nė dvidešimt ketverių nesulaukusio poeto išėjimo metas. Labiausiai rudenį pajutome artėdami miško takeliu prie kūrėjo namų, kur Mačernių šeimos žemėje, ant kalvelės, ilsisi poetas... Mėgdavęs jis čia sėdėti ir žiūrėti į tolumas, kur miškai, pelkės, virš jų sklandantys paukščiai... Vienumoje sėdėti ir kurti...

„V. Mačernis – vienas, bet ne vienišas čia ilsisi. Kiekvieną savaitę vis kas nors atvyksta jo pagerbti...“, - teigė gidas. Štai ir mes, pilni gyvybės ir jaunatviškumo, apsupome Žemaitijoje sužibusios ir čia pat netikėtai užgesusios žvaigždės kapą, uždegėme žvakelę, padėjome dvi baltas rožes ir tęsėme pamoką - deklamavome ir skaitėme poeto eilėraščius... 8b klasės mokinė Kamilė Talutytė, kaip ir dera, buvo pirmoji. Kamilės bendramoksliams buvo staigmena, kai muziejuje poeto giminės medyje mokiniai rado rašytojo brolio Antoniaus Mačernio šakoje išaugusią Kamilės Talutytės atžalą! Vėliau skaitymus tęsė ir 8c klasės mokiniai: Mindaugas Girdenis,

Goda Jucytė, Aistė Laurinaitytė. Dėkojame šiems mokiniams, kurių žodžius pušys pamėtėjo aukštyn, į Vytauto Mačernio erdvę ir laiką...

Džiaugėmės išvyka - sužinojome tai, ko net vadovėlyje pateikta nėra! Gidas savo vaikystės metais kapo kalvelės papėdėje pats dar matęs bestovinčią rašytojo mamą; yra ne kartą bendravęs su poeto broliais, vadinasi, ir gyvos jo istorijos pranoksta vadovėlines tiesas... Kitą dieną jau klasėje apie tai su vaikais ir kalbėjome...