Pasakų popietė

Kovo 15 dieną, trečiadienį, kaukš kaukš kaukš mediniais klumpiais į aktų salę atkaukšėjo pasakininkas Mangirdas Vauras iš 6a klasės ir paklausė susirinkusių penktokų: ,,Kuriems iš jūsų patinka skaityti ir sekti pasakas?“ Nedrąsiai pakilo kelios rankos. ,,O kam nepatinka? Kodėl nepatinka?“ Sulingavo susiūbavo rankų miškas, suošė išdidžiais balsais: ,,Mes jau per dideli pasakoms!“ ,,O ar jums, vaikai, neatrodo keista, kad tūkstančius metų žmonės atmintyje išsaugojo pramanytus dalykus? Gal reikia mokėti praskleisti pasakų stebuklingą apvalkalą ir tada pamatysime tikrąją pasakų vertę ir grožį?“- nepasidavė Mangirdas. Jis meistriškai pasekė lietuvių pasaką ,,Didžiausias kvailys“. Aptarę pasakos vaizdus, vaikai suprato, kaip nereikia elgtis siekiant turtingo gyvenimo. 5a klasės mokinys Dovydas Viknius sekė pasaką ,,Vargšas ir besotis“, 5c klasės mokiniai Goda Jucytė ir Pijus Paulauskas - ,,Trys skatikai“ ir ,,Kaip žmonės gaudė ryto saulę“, 5a klasės mokinės Ugnė Gustytė ir Deimantė Ročiūtė papasakojo melų, juokų, pasakų be galo. Baigiantis popietei, pasakininkas pakvietė pasvarstyti ir pasakyti bent tris dalykus, ką popietės metu penktokai sužinojo apie pasakas. Bendrom jėgom pavyko! Visi mokiniai sutarė, kad 1) pasakos tinka ir vaikams, ir tėvams, ir seneliams; 2) pasakų yra labia įvairių – stebuklinių, buitinių, melų, juokų ir dar kitokių; 3) pasakos moko elgesio taisyklių, suteikia vilties, lavina vaizduotę. Renginį papuošė technologijų mokytojo Petro Jurkaus ir jo mokinių sukurti mediniai baibokai ir fantastiniai augalai. Nuoširdžiai dėkojame mokytojui Petrui ir visiems smalsiems ir nelabai smalsiems renginio dalyviams.

Tekstą apie popietę parašė korespondentė Kaspramanė Tasirganė